Kuo iš tikrųjų skiriasi cigaro stiprumas, kūnas ir skonis?
Tai trys skirtingos ašys, o ne viena slenkanti skalė. Stiprumas – tai nikotino kiekis, juntamas fiziškai, o ne skonio pojūčiu. Kūnas – dūmo svoris ir tekstūra ant gomurio, nesusiję su nikotinu. Skonis – tai, kuo cigaras iš tikrųjų kvepia ir kokį skonį palieka: kava, kedras, pipirai, oda. Cigaras gali būti sodraus skonio, bet švelnus, arba stiprus, bet beveik beskonis.
Ką iš tikrųjų matuoja „stiprumas“?
Stiprumas – tai nikotino ašis. Jis juntamas fiziškai, o ne skoniu: lengvas galvos svaigimas, šilumos banga, o rūkant tuščiu skrandžiu – neramumas viduriuose. Didžiąją dalį šio poveikio lemia tai, kur ant augalo augo lapas. Žemiau kotelio esantys lapai (seco) gauna mažiau saulės ir subręsta švelnesni; viršuje esantys lapai (ligero) auga storesni ir tankesni, sugeria daugiau saulės ir turi daugiausia nikotino. Mišinys, kuriame gausu ligero prisukamosios tabako, visada bus stipresnis, nepaisant to, kaip atrodo dengiamasis lapas ar ką sako degustacijos aprašai.
Fermentacijos trukmė ir lapo storis stiprumą stumia ta pačia kryptimi. Ilgesnė ir „karštesnė“ fermentacija bei tankesnis lapas paprastai koncentruoja nikotiną – būtent todėl stiprumas ir kūnas taip dažnai auga kartu: jie turi bendrą priežastį, nors ir nėra tas pats matavimas. Švelnus, vidutinis ir stiprus – tai apytikslės šios ašies gradacijos, apibūdinančios, kaip cigaras jus paveikia, o ne kaip skanus jis yra.
Ką iš tikrųjų matuoja „kūnas“?
Kūnas – tai tekstūra ir svoris, o ne nikotinas ir ne skonis. Tai skirtumas tarp dūmo, kuris ant liežuvio jaučiamas lengvas ir „oro pilnas“, ir dūmo, kuris jaučiamas tirštas, beveik „kramtomas“, apgaubiantis gomurį dar prieš tai, kai spėjate užčiuopti bent vieną skonio natą. Galite rūkyti sodraus kūno cigarą, kuriame nikotino poveikis vos juntamas, ir lieso kūno cigarą, kuris vis tiek „parbloškia“ – šios dvi ašys juda nepriklausomai viena nuo kitos, nors kūrėjai dažnai sąmoningai jas stumia ta pačia kryptimi.
Konstrukcija kūnui daro didesnę įtaką, nei dauguma rūkančiųjų mano. Sandariau susuktas cigaras su tankesne prisukamąja ir storesniu apvyniojamuoju lapu burnoje dažniausiai jaučiamas sunkesnis nei laisviau susuktas su lygiai tokiu pat tabaku, o žiedo skersmuo (ring gauge) čia irgi vaidina realų vaidmenį – platesnis cigaras dūmui suteikia daugiau erdvės atvėsti ir išsiplėsti prieš pasiekiant jus, o tai keičia, kaip tas svoris juntamas. Šis mechanizmas plačiau aptariamas straipsnyje ar žiedo skersmuo keičia cigaro skonį.
Ką iš tikrųjų reiškia „skonis“?
Skonis yra vienintelis iš trijų, kuris atsako į klausimą „kuo tai kvepia ir kokį skonį palieka“. Viskas kita – stiprumas, kūnas, degimas, traukimas – yra tik „pristatymo sistema“, kuria skonis keliauja. Cigaro skonį lemia konkretūs mišinyje esantys tabakai bei tai, kaip jie buvo auginami, fermentuojami ir sendinami, ir jis dažniausiai apibūdinamas taip pat, kaip vyno ar kavos skonis: konkrečiomis natomis, tokiomis kaip kedras, oda, kakava, šienas, juodieji pipirai, džiovinti vaisiai.
Kadangi skonio žodynas yra labai asmeniškas dalykas, dauguma rimtų degustacijos sistemų skonius grupuoja į šeimas, o ne palieka juos kaip laisvą būdvardžių rinkinį. Pavyzdžiui, „Paradigm“ skonių ratas viską skirsto į šešias pagrindines kategorijas – Kava, Riešutai, Saldumas, Medis ir Augalija, Natūralumas bei Žolelės ir Prieskoniai – todėl „oda“ ir „kedras“ atsiduria toje pačioje grupėje, o ne plūduriuoja kaip du nesusiję žodžiai. Pačios kategorijos aptariamos straipsnyje kaip klasifikuojami cigarų skoniai. Kad ir kokią sistemą naudotumėte, esmė ta pati: skonis yra skonio aprašymas ir savaime nieko nepasako apie stiprumą ar kūną.
Ar cigaras gali būti stiprus, bet skonio prasme švelnus – arba sodraus skonio, bet silpnas?
Taip, ir čia dažniausiai prasideda painiava, nes praktikoje visos trys ašys yra susijusios, bet nėra tapačios. Ligero gausus, ilgai fermentuotas prisukamasis tabakas iš šalies, garsėjančios tankiu, saulėje augintu tabaku, gali suteikti didelį nikotino stiprumą, o skonio prasme priminti daugiausia pipirus ir degėsius – stiprus, bet skonio ašyje ne itin sudėtingas. Šešėlyje augintas dengiamasis lapas ant švelnesnio prisukamojo gali veikti priešingai: mažai nikotino, lengvas kūnas, tačiau platus ir sluoksniuotas skonis, per visą rūkymą keičiantis saldžioms, riešutinėms ir žolelinėms natoms.
Štai tos pačios trys ašys, sudėtos greta:
| Ašis | Ką matuoja | Iš kur atsiranda | Kaip pastebite |
|---|---|---|---|
| Stiprumas | Nikotino kiekis | Lapo padėtis augale, fermentacijos trukmė, lapo tankis | Fizinis poveikis – galvai, skrandžiui, energijai |
| Kūnas | Dūmo svoris ir tekstūra | Susukimo sandarumas, apvyniojamojo lapo storis, žiedo skersmuo, mišinio tankis | Jaučiamas ant liežuvio ir gomurio – lengvas ar sunkus |
| Skonis | Tikrasis skonis | Konkretūs tabakai, terroir, džiovinimas ir sendinimas | Įvardytos natos – kedras, kakava, pipirai, šienas |
Nė viena iš šių trijų ašių pakankamai patikimai nenuspėja kitų dviejų, kad būtų galima praleisti degustaciją.
Kodėl dengiamasis lapas, prisukamasis tabakas ir mišinys kiekvieną ašį veikia skirtingai?
Dengiamasis lapas yra tik vienas iš kelių, tačiau jis tiesiogiai liečiasi su jūsų lūpomis ir pirmasis susitinka su liepsna, todėl jo įtaka skoniui ir aromatui neproporcingai didelė, nors stiprumui jis prisideda mažai. Prisukamasis tabakas, ypač ligero dalis jame, yra pagrindinis stiprumo svertas, nes būtent ten iš tikrųjų telkiasi nikotinas. Kūnas atsiranda iš visų trijų komponentų – dengiamojo lapo, apvyniojamojo lapo ir prisukamojo tabako – derinio, o taip pat priklauso nuo to, kaip sandariai viskas susukta, todėl iš visų trijų jis sunkiausiai nuspėjamas pagal vieną atskirą sudedamąją dalį. Išsamesnis aprašymas, ką dengiamojo lapo spalva ir cigaro forma parodo, o ko – ne, pateikiamas straipsnyje ko tikėtis iš cigaro dengiamojo lapo ir formos.
Kodėl visi šiuos tris dalykus vis tiek painioja?
Iš dalies todėl, kad anglų kalboje tam pačiam žodžiui „full“ tenka dvi skirtingos reikšmės – sodraus kūno cigaras ir pilno stiprumo cigaras nebūtinai yra tas pats cigaras, tačiau bendras būdvardis skamba taip, lyg jie sutaptų. Iš dalies todėl, kad pagrindinės priežastys sutampa: ta pati ilga fermentacija, kuri pagilina skonį, dažniausiai taip pat padidina ir kūną, ir stiprumą, tad daugelis realių cigarų iš tikrųjų juda visomis trimis ašimis kartu – o tai pripratina žmones tikėtis, kad taip bus visada. Bet taip būti neprivalo. Išimtys pasitaiko pakankamai dažnai, kad stiprumo, kūno ir skonio traktavimas kaip vieno skaičiaus būtų paprasčiausias būdas suklysti vertinant cigarą dar net jo neuždegus.
Kaip iš tikrųjų geriau išmokti juos atskirti?
Degustuokite užduodami tris klausimus atskirai, o ne kaip vieną suliejamą įspūdį: kaip tai jaučiama fiziškai (stiprumas), kaip sunkiai dūmas gulasi ant liežuvio (kūnas) ir kuo tai konkrečiai kvepia bei kokį skonį palieka (skonis). Tai darant su keliais skirtingos kilmės ir skirtingo dengiamojo lapo atspalvio cigarais, skirtumą išmoksite pajusti greičiau, nei skaitant apie jį – praktiniai pratimai tam pateikti straipsnyje kaip praplėsti savo cigarų skonio pojūtį.
Kiekvieną kartą užsirašius atsakymą, jis iš tikrųjų įsimena, nes atmintis per dieną ar dvi vėl suplaka tris ašis į vieną neaiškų įspūdį. Būtent tam ir skirtas „Paradigm“ degustacijos dienoraštis: struktūruotas skonių žodynas, kurį pildote po kiekvieno rūkymo, kad skirtumas išliktų ilgiau nei pats dūmas, o ne po savaitės vėl virstų vien „tas buvo stiprus“.
Trumpai
- Stiprumas – tai nikotinas ir fizinis poveikis. Kūnas – tai svoris ir tekstūra burnoje. Skonis – tai tikrasis skonis. Tai trys skirtingi matavimai.
- Šios trys ašys dažnai juda kartu, nes turi bendras priežastis – bet ne visada, ir išimtys pasitaiko pakankamai dažnai, kad tai būtų svarbu.
- Cigaras gali būti stiprus ir beveik beskonis, arba sodraus skonio ir švelnus.
- Prisukamasis tabakas lemia stiprumą, dengiamasis lapas neproporcingai daug lemia skonį, o kūnas atsiranda iš mišinio ir susukimo derinio.
- Kiekvienos ašies vertinimas atskirai, kaskart iš naujo, iš tikrųjų ir išmoko jas atskirti.